Freelanceriai dažnai gyvena „čia ir dabar“. Projektai, klientai, terminas – visa tai kuria intensyvų, bet laisvą ritmą. Tačiau kai kalba pasisuka apie pensiją – daugelis gūžteli pečiais. Juk savarankiškai dirbantis žmogus neturi darbdavio, kuris automatiškai pervestų įmokas į pensijų fondą. Kyla labai konkretus klausimas: ar verta laisvai samdomam specialistui Lietuvoje kaupti II pakopos pensijoje, ar geriau viską kaupti „po čiužiniu“?
Ką sako sistema ir statistika?
Remiantis Sodros duomenimis, 2025 m. Lietuvoje pensijų amžius siekia 64 metus vyrams ir 63 m. 6 mėn. moterims, o prognozuojamas vidutinis „valstybinės“ pensijos dydis – apie 530–580 eurų. Jei neturėsi papildomų santaupų, pensija vargiai padengs net būtiniausias išlaidas, ypač jei esi įpratęs prie aktyvesnio gyvenimo būdo ar didesnio mėnesinio biudžeto.
Tuo metu II pakopos pensijų fondai leidžia savarankiškai dirbantiems žmonėms kaupti papildomai – tiek pagal automatinį dalyvavimą, tiek savanoriškai. Nuo 2019 m. visi nauji dirbantieji automatiškai įtraukiami į kaupimą, tačiau kiekvienas turi teisę sustabdyti ar atnaujinti dalyvavimą. Čia freelanceriams dažnai kyla klausimas – ar verta?
Ar laisvai samdomas žmogus gali sau tai leisti?
Daugelis freelancerių Lietuvoje linkę spręsti finansinius klausimus „kai bus daugiau laiko“ arba „kai uždirbsiu daugiau“. Pensija dažnai atrodo kaip labai tolima realybė, ypač kai dar esi trisdešimties ar keturiasdešimties. Tačiau laikas – svarbiausias veiksnys kaupime. Kuo anksčiau pradedi, tuo mažesnės įmokos tau reikalingos, kad sukauptum prasmingą sumą.
Jeigu kiekvieną mėnesį atsidėtum vos 50–70 eurų ir tai tęstųsi 25–30 metų, bendras sukauptas turtas gali siekti dešimtis tūkstančių eurų ir tai be papildomos valstybės ar fondo grąžos. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia, kad net jei tavo pagrindinis pajamų šaltinis išblėstų – turėtum finansinį pagrindą po kojomis.
Eksperto požiūris
Kaip teigia Darius Šoparas, įmonės „Invoice 123“ vadovas ir vienas iš išmanių apskaitos sprendimų platformos „Sąskaita123“ įkūrėjų, pensija yra ne tiek apie amžių, kiek apie pasirinkimą.
„Freelanceriai dažnai į pensiją žiūri kaip į kažką tolimą, tačiau tai tiesiog dar vienas finansinis sprendimas, kaip ir investicijos ar biudžeto planavimas. Verta ne tiek galvoti, kiek tu dabar gali sau leisti, o kokį rezultatą nori turėti po 20–30 metų. Ir tam reikia sistemingumo, ne tobulo plano.“
Pasak jo, svarbiausia yra paprasta, bet nuosekli struktūra: turėti aiškią sistemą, žinoti, kiek gali skirti santaupoms ir nepamiršti ilgalaikių tikslų net tada, kai atrodo, jog viskas sukasi apie šios savaitės projektą.
Darius Šoparas
O gal geriau kaupti kitaip?
Dažnas kontrargumentas – kam man II pakopa, jei galiu investuoti pats: į ETF’us, NT, individualius verslus ar net kriptovaliutas… Ir tai iš dalies tiesa. Savarankiški sprendimai yra įmanomi, tačiau jie reikalauja daugiau žinių, rizikos valdymo ir laiko. II pakopa tuo tarpu yra mažo įsikišimo sprendimas – tu reguliariai kaupi, o fondu valdo profesionalai. Taip pat egzistuoja ir valstybės paskatos, pavyzdžiui, „3+1,5 %“ modelis, kai prie tavo įmokų prisideda „Sodra“ (jei pasirinktas dalyvavimas su paskata).
Todėl čia nėra vieno teisingo atsakymo. Geriausias sprendimas priklauso nuo tavo žinių, disciplinos ir noro aktyviai stebėti investicijas.
Ką gali padaryti šiandien?
Jeigu jau freelancini, pirmas žingsnis – įvertink, ar šiuo metu kaupi II pakopoje. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Jei nekaupi – spręsk, ar nori pradėti. Jeigu kaupi, bet nežinai, kokiame fonde – skirk laiko pasirinkimui. Lietuvoje veikia keli pensijų fondų valdytojai, kurių grąžos ir investavimo strategijos skiriasi, o nuo pasirinkimo gali priklausyti dešimtys tūkstančių tavo būsimų eurų. Svarbiausia – ne atidėlioti. Net 20 eurų per mėnesį šiandien yra geriau nei 0 eurų per penkerius metus.
Lengviau planuoti, kai matai visą „vaizdą“
Kaupimas pensijai prasideda nuo paprasto supratimo – kiek uždirbi, kiek išleidi ir kiek gali atsidėti. Freelanceriams šį procesą labai palengvina „Sąskaita123“ – sistema, leidžianti sklandžiai išrašyti sąskaitas, sekti pajamas ir išlaidas bei matyti, kiek lėšų lieka tau pačiam. Tai svarbus žingsnis į priekį visiems, kurie nori savo finansinę ateitį planuoti tikslingai, o ne iš nuojautos.
